Nors dirbu gerovės srityje, pamenu, ilgai negalėjau prisijaukinti žodžio „gerovė“. Man atrodė, kad jei taip vadinsiuosi, žmonės galvos, kad aš tą gerovę kuriu ir mano pareiga yra jiems parūpinti laimę ir klestėjimą. Dėl to kaltę verčiu šio žodžio etimologijai (gerovė – geras, aprūpintas gyvenimas), tačiau, reikia pripažinti, kad tame yra ir išankstinių nuostatų. Ar ir jūs jų turite?
Atrodo, kad jei įmonėje pradėsime skleisti gerovę, atversime Pandoros skrynią ir iš jos pasipils malonių naudų, ramybės praktikų ir įkvepiančių seminarų popuri. Dar daugiau, gerovės organizacijoje žmonės turės nepatirti streso, iššūkių, nes tai prieštaraus tam, ką kuriame.
Ar bent dalį savyje atpažįstate? Aš – labai. Ir šia kryptimi iš tiesų visi stipriai ėjome, kai išgyvenome bene didžiausią šių laikų sukrėtimą – COVID-19 pandemiją. Tuomet rūpestis žmogumi ir veiklos tęstinumu buvo didžiulis. Dabar mes lyg ieškome tos teisingos vidurio linijos, nes matome, kad sunkumai nesibaigs (geopolitiniai iššūkiai, karas Ukrainoje) ir mums reikia su tuo ir gyventi, ir dirbti.
Tad kokią vietą organizacijoje turi užimti gerovė? Netinka žodis „turi“. Kiekvienas mūsų patys apibrėžia savo organizacijos poreikius šiandien ir lūkesčius rytdienai – ir būtent tam pasitelkia gerovės iniciatyvas. Pavyzdžiui, jei šiandien jūsų organizacijoje dominuoja perdegimo rizika, verta šią temą paskelbti jūsų gerovės prioritetu: patyrinėti, kokie organizaciniai veiksniai šį procesą skatina, kaip galima stiprinti žmonių atsparumą ir kokį realų pagalbos paketą sukurti, kad jis tarnautų atpažįstant ir užkertant kelią perdegimui.
Čia vedu link to, kad nėra vieno teisingo gerovės apibrėžimo. Nors egzistuoja tam tikri apibendrinimai, mano galva, į savo apibrėžimą verta sudėti tai, kas šiandien organizacijai aktualu. Tai gali būti fizinė ir emocinė sveikata, jei rūpi darbuotojo savijauta; karjera ir tarpusavio ryšiai, jei siekiate didesnio įsitraukimo ir komandinio atsparumo; finansinis raštingumas, jei svarbu suteikti žinių ir finansinio saugumo; bendruomeniškumas, jei kuriate ryšius su žmonėmis už organizacijos
ribų („Gallup“).
Taigi, ar kuriant gerovę yra rizika paslysti? Ne, jei žiūrite ne į madingas iniciatyvas, o į save ir organizacijos poreikius. Nes šiandien madingi gerovės veiksmai jau turi pavadinimą „carewashing“ – tai paviršutiniškas rūpinimasis, kuris nesprendžia tikrųjų darbuotojų problemų.
„Carewashing“ – tai paviršutiniškas rūpinimasis, kuris nesprendžia tikrųjų darbuotojų problemų.
Tuo tarpu tie gerovės veiksmai, kurie pataiko į poreikių dešimtuką, iš tiesų teikia didžiulę naudą. Tyrimai rodo, kad darbuotojai, kurių įmonė rūpinasi jų gerove, net 71 proc. mažiau linkę į perdegimą, nors į darbus įsitraukia 3 kartus labiau. Maža to, 67 proc. darbuotojų sako, kad nesidairo darbo kitur ir net 5 kartus labiau rekomenduoja savo darbdavį kitiems.
Mums reikia tokių žmonių, tiesa? Tad imkime ir pamatuokime, pavyzdžiui, savo darbuotojų perdegimo riziką ar atsparumo lygį. Tai gali būti pirmas žingsnis link pokalbių apie autentišką jūsų organizacijos gerovę.